Prisijungti

Kalendorius
«  Spalis 2011  »
SPrATKPŠ
      1
2345678
9101112131415
16171819202122
23242526272829
3031

Paieška

Main



| RSS


Erniukės svetainė


Sekmadienis, 19-05-2024, 12:48
Main » 2011 » Spalis » 6 » Mano kūryba
Mano kūryba
22:46

Tu klausei, kaip aš jaučiausi?

Tu klausei, ką aš veikiu?

Žinau, tau ir nelengva

Bet man kalbėti vis dar sunku.

 

Sakau tau, sėdžiu, tempiu vis laiką

Nors mintys kalba visai kitaip

Širdis krūtinėj daužos,

Tartum suplyšdama visai

 

Bandau tau būti šalta kaip ledas

Nors viduje rėkiu palauk,

Pabūk nors kiek dar laiko...


Bet tau ko gero to visai nereikia

Nes atšalai visai

Tu pasakei drauguže miela, gyvenk toliau

Tu neverta tokio,

Nes aš ne toks visai

Tu angelas, o aš pakvaišęs

 

Ir kas iš to?

Ar tau to reikia?

Ar gera, kad išėjai?

Kodėl sakai, kad jautiesi klaikiai?

Juk pats ir palikai..

 

Tu pats durklų įsmeigęs

Supjaustei širdį į dalis

Dabar vis klausi

Kas gero pas tave, mergyt

 

Kad tu žinotum, kur mano mintys

Sunku net pasakyti tai....

Žinau, ką pasakytum greitai

Atleisk už tai

Tu angelas, o aš pakvaišęs

Kam aš toks tau?

 

Širdis susprogus plaukia

Aš grimztu vis giliau

Aš mirštu ir miršta mano siela

Sudie tariu visam

 

Aš maudaus toj skausmo upėj

Ir skęstu ašarų gelmėj

Tariu sudie, nors sunku tau tai ištarti

Sudie, sudie zuikeli mielas

Su meile išeinu visam


Sukurta 2011 10 06


------------

Ir kas pasakė?

Užversk tą knygą.

Ir kas pasakė?

Paimk jau kitą.


Ir kas iš to.

Gyvenimas juk eina.

Ir kam man tą

Knygą naują paimti.


Man gera, man skauda

Tą knygą vartyti.

Kad jie žinotų

Kaip gera vartyti...


Vartau aš ją nuolat

Tą seną, suplyšusią knygą.

Tai visas gyvenimas

Jos lapai suplyšę...


Bet ji nebaigta

Aš dar ją rašysiu.

Rašysiu dar daug, tu dar pamatysi.

Kai baigsiu tada pasakysi

Gyvenimas baigtas, knyga parašyta.


Sukutra 2011 10 18


--------------


Tu išėjai, kai tavęs reikėjo labiausiai

Tu išėjai, kai to tikėjaus mažiausiai.

Kai tarei tuos žodžius

Skausmas draskė man širdį.


Tik po kurio laiko suvokiau

Kad tai tikrai buvo tikra.

Nors mintyse vis šaukiu

Kol gyvenimas eina, viltis dar nemiršta!


Gal beprasmis tas laikas 

Bet širdis vis dar sako: daryk taip, nes reikia...

Nutilk, prašau, su netinkamais žodžiais

Nenoriu girdėti tų beprasmių nelauk.


Tu dar pats nežinai

Ko tu lauki, ko nori

O laikas tau tars

Neskubėk, dar palauk


Nenukirsk tos gležnos vilties virvės,

Nes dar pats ją gali norėt surišti.

Tie mazgai kuriais tą viltį suriši, 

Jie bus kaip kalnai

Nuo kurių taip lengva nuslysti.


sukurta 2011 10 18


------------


Negaliu tavęs suprast

Kodėl tu tai nusprendei.

Sakei tas priežastis

Bet ar jos to vertos.


Aš netikiu!

Netikiu, man sako vidus...

Kažką tu slepi,

Tik negaliu tai suprast...


Tu rašei

Neklausk, aš rašiau tau kodėl.

Atleisk, nekankink taip savęs, 

Tai mano bėda, tai aš paslydau.

Atleisk, aš tavęs to labai prašau.


Nesakiau aš,

Atleidžiu tau.

Nesakiau, nesakysiu,

Nes nematau už ką.


Tikiuos pamatysiu tave kadanors...

Ir akys matys, o jausmai ištars

Tada tu pajusi ar gerai padarei

Ar nori sugrįžti.

Ar nori išeit.


Aš viliuosi, tu grįši.

Tai noriu patirt

Man gera būt kartu su tavim.

Aš trokštu, kad justum tą patį širdį...

Kas žino, tikiuosi, kad tas laikas ateis.


Sukurta 2011 10 18


--------

Aš norėjau tau būt,

Tobula mergaitė.

Bet tobuli būna,

Tik vaizduotės vaisiai.


Sukurta 2011 10 18


------------

Rudenį kaupiasi lašai akyse.

Tik širdyje lieka laimės akimirka.

Kaip gaila palikti, 

Kaip gaila paleisti...

Taip noris, kad baigtųsi tai kažkada.


Ateinant žiemužei viskas sustingsta.

Jausmai ir blogosios mintys

Sustingsta net lašai akyse,

Tampi kaip negyvas, sušalęs visai.


Pavasario lauki, kada jis ateis

Sulaukus to laiko

Atgimsti naujai

Nutirpsta nuo veido sustingę lašai.


Tu lauki, ką naujo atnes tie veidai.

Jauti, kad jau kaista nuo saulės žandai.

Tu džiaukis, naudokis, kol laikas dar šiltas,

Nes vasara baigsis, jausmai gal išniks.


Sukurta 2011 10 18


-----------

Nesakyk, kad tau manęs nereikia.

Nesakyk, kad nenori liest, apkabint...

Tie žodžiai nebylūs,

Tik veidas pasakys daugiau nei reikia.

 

Sapne jaučiu, ką sako tavo širdis

Matau tai tavo akyse.

O pati mintyse šaukiu.

 

Paimk mane

Tu nešk mane

Ten kur nieks neras

Aš būsiu visa tavo

Tik tavo

Galėsi būti tik su manim

 

Ryte, dieną, naktį

Tu tik atskrisk

Ir nešk, paimk

Mane iš šio sapno

Aš jau pavargau

Laukt!

 

Paimk aš tavęs labai prašau

Rytoj ar šiandien pasiimk mane

Kad būčiau tavo...


Sukurta 2011 11 06


-----------

Aš moteris

Suaugau dar kai laikas sakė palauk

Bet aš skubėjau

O dabar verkiu

 

Nes tik moteris

Gali suprasti, ką prarado,

Kai ji buvo tik panelė

 

Dabar girdžiu

Tu moteris,

Tu stipri moteris

Laikykis, tu juk moteris.

 

Ir kas iš to!

Nenoriu to girdėti...

Aš ir pati žinau,

Kad aš moteris,

Kuri niekad nebetaps mergaite.

 

Ta gležna būtybe,

Ta pažeidžiama,

Kuri gali parodyti

Visai to nesidrovėdama.

 

Dabar aš moteris!

Ir turiu visa tai užgniaužti.

Ir tik todėl, kad esu

Moteris...

 

Moteris su visom sienom,

Tik tos sienos griūna...

Jos byra ir niekas jų netaiso

Nes pati negaliu to padaryti.

 

Nes aš tik moteris.

Ir aš verkiu, verkiu...

 

Ir kas sakė, kad moteris

Yra stipri asmenybė!

Sienos byra,

O siela plaukia pro jos plyšius.

 

Jos bėga tartum skausmo upės

Bandau išbrist,

Bet vis tiek smengu.

Nes aš tik moteris!

 

Moteris

Be pamatų, be sienų, be tikslo...

Tau reikia gyventi!

Kažkas pasakė,

Nes tu moteris.

 

Tu stipri.

Gyvenk, nes turi dėl ko

Tu pati visa tai žinai

Žinai, žinai...

 

Man kartais taip sunku!

Sunku pasakyti.

Man taip reikia...

Reikia, kad pasijusčiau ne tik moterim.

 

Kad skraidytų pilve drugeliai,

Kad džiaugčiausi tavim,

Kad parodyčiau save tau,

Nes aš tik moteris.

 

Su visom savo silpnybėm,

Kurias tau sunku suprast.

Man miela,

O tau tai kelia šypseną.

 

Bet aš tik moteris,

Kuriai reikia tavo šypsenos

Ir nieko daugiau...

Sukurta 2011 11 06


-----------

Praveriu akis...

Vien rūkas akyse.

Kažkur toli, toli

Išgirstu.

 

Kaip lašas krenta.

Jis atsitrenkia šalia manęs

Aptaškydamas rankų pirštus.

Tai ne lietus.

Tai ašaros.

Bet jos ne mano...

 

Nematau kieno jos.

Nematau tos sielos.

Pradedu šaukti

Kas tu esi?!

Pasirodyk kas bebūtum!

 

Pajaučiu kažkieno rankas

Man baisu

Aš virpu iš baimės.

 

Kas tu?

Kas? Pasakyk man.

Bet tu tyli

Tik jaučiu, kad tau skauda.

 

Nežinau kodėl

Ištark nors žodį...

Pasakyk nors žodį

Pasakyk kodėl verki

Kodėl tu čia

Negaliu suprast...

 

Ir vėl jaučiu lašus ant savo pirštų

Dabar netik ant rankų

Bet ir ant kojų.

 

Kas tai?

Negaliu tavęs pasiekt

Bet jaučiu tave

 

Kur aš? Kas tai?

Ištark nors žodį

Tu liūdi

Ir tai jaučiu visa siela

Kas tau? Pasakyk...

 

Kas tai?

Kur aš?

Visur vanduo, vanduo

Ir taip karšta čia

Pasakyk kur aš esu...

 

Kas čia daros?

Kas? Kas tai?

Ar tai sapnas?

Kur aš patekau?

Kas tu?

Kur aš esu?

 

Žinau Dievas yra

Ir saulė tau taip pat nušvis,

Kaip tikiuosi ir man nušvis.

To laukiu kiekvieną rytą.

 

Pasakyk, kur esu?

Kad suprasčiau.

Išeikim iš čia kartu

Žinau kitur bus geriau.

Tik pasakyk kas tu...


Sukurta 2011 11 08


----------

Einu taku, ilgu taku.

Noriu išeiti iš šio gyvenimo

Širdis skęsta skausme,

O tu to nematai.

 

Stengiausi parodyti, kaip man sunku,

Bet tu to nematai.

Noriu dingti iš čia,

Išnykti iš tavo gyvenimo.

 

Nežinau ar tai gerai.

Gal visai tai nieko nekeistu...

Gyvenimas keistas...

Tik norėčiau pamatyti tavo veide...

 

Skausmą.

Skausmą, kuris...

Iš kurio suprasčiau, kad buvau svarbi,

Tik nemokėjai tinkamai to parodyti...

 

Kai aš išeisiu iš čia...

Ar bent kartą prie kapo nubrauksi ašarą?

Ar pasakysi..?

Ji buvo mano moteris, gyvenimo moteris.

 

Ar kada nors galėsiu pamatyti tavo veide skausmą?

Kad netekai manęs.

Ar bent kada nors pasakysi?

Dariau klaidą, kad neišklausiau ir neišgirdau ką tu sakei.

 

Nematau prasmės gyventi.

Norėčiau eiti, eiti

Ir išnykti.

Išnykti, lyg manęs nebūtų buvę, bet palikti kažką šilto...

 

Kad atsimintum šiltus jausmus,

Ramų veidą,

Rūpestį širdyje,

Rankas, kurios tave lietė.

 

Kai pirštais liesdavau tavo veidą,

Kai apkabindavau,

Kai verkdavau, norėdama kad tu susimąstytum,

Kai tikėjau tavim, nors ne kartą daužei pasitikėjimą...

 

Išeisiu, tikrai išeisiu

Tik kai rankos paleis

Ir mano kelias baigsis

Liks tik mažas priminimas..., kad kažkada buvau...


Sukurta 2013 02 20 


-----------

Aš kiekvieną dieną galvoju apie tave,

Kaip mano pirštai laksto ant tavo kūno...

Aš kiekvieną naktį sapnuoju,

Kaip šoku tau aistringą šokį

Kurio nieks nėra tau šokęs.

 

Bet yra visai kitaip...

Aš kiekvieną dieną verkiu.

Kiekvieną naktį man rieda ašaros,

Nes aš verkiu, verkiu.

 

O taip noris aistros,

Jausti tavo delnus ant savo kūno,

Kad ištirpčiau tavo glėbyje,

Kad tavo kūnas slystu manuoju...

 

Ooo kodėl to nejaučiu?

Kodėl nejaučiu?

Man tavęs trūksta,

Kai man tavęs reikia, tavęs nėra...

 

Kur tu esi?

Kas man daugiau lieka...

Tik verkti, verkti

Nes tu, mano paukšti, išskridęs kažkur...

 

Ar kada nors kai grįši,

Ar galėsiu prieš tave atsipalaiduoti?

Ir šokti, bėgti tavo kūno vingiais,

Jausti tą begalinę meilę....

 

Ar teks tik verkti, verkti, verkti...

 

Sukurta 2013 02 20


 ----------

Tu man sakei neišeik:

Būk su manim,

Man tavęs reikia,

Be tavęs bus man sunku.

 

Jaučiau tavo rankas

Ir tą dirbtinį veidą,

Kuris sakyte sakė paleisk,

Aš noriu eiti.

 

Dabar esu sugriuvusiame name

Ir mąstau:

Kam man čia pasilikti?

Kodėl man čia likti?

Tiesiog išeičiau iš čia

Nepalikdama nieko.

Išnykčiau, kaip rūke

Liktų tik mažas pėdsakas tavo kelyje...

 

Pasilik, pasilik, pasilik

Kažkas man sako.

 

Bet kam,

Kam man sustoti?

Kam pasilikti?

Vis savęs to klausiu...

 

Sukurta 2013 03 06 


 ----------

Aplink lyja

Kaip ir paskutines dienas

Lašai krenta ant manęs

Už nugaros stovi tu...

 

Rankomis apkabini mane,

Per nugarą nubėga šiurpuliukai.

Tu prisiglaudi stipriau,

Rankų pirštais palieti mano veidą,

Pasakai pačius švelniausius žodžius man,

Kurių nesi sakęs dar niekad,

Iš to suprantu, kad tu mane iš tiesų myli...

 

Mano širdis skrenda,

Jaučiu, kaip plaka tavoji...

Tavo šiltas kūnas,

Sušildo mane...

 

Pasaulis išslysta iš po kojų...

Vanduo skalauja mūsų kojas,

O šilti tavo bučiniai, sako:

Būk amžinai mano,

Mylėk mane, kaip nieko nemylėjai,

Aš noriu eiti su tavim kartu,

Aš noriu tau padėti,

Aš noriu su tavim būti, kai tau sunku

Ir kai gera...

Leisk būti tavo, kad galėčiau bučiuoti tave visą savo gyvenimą...

 

Ar tai tik sapnas?

Ar didžiausias noras, kuriam vargu

Ar lemta, kada išsipildyti?

Ar tai atsitiks iš tiesų...


Sukurta 2013 03 06


-----------

Views: 555 | Added by: erniuke | Ratingas: 0.0/0 |
Total comments: 0
Meniu

Turgus
200

Apklausal
Kokia Jums ši svetainė?
Išviso vertino: 16

Draugai

Statistika

Išviso prisijungusių 1
Svečių 1
Prisiregistravę dalyviai 0

erniuke.ucoz.com © 2024