Tu klausei, kaip aš jaučiausi?
Tu klausei, ką aš veikiu?
Žinau, tau ir nelengva
Bet man kalbėti vis dar sunku.
Sakau tau, sėdžiu, tempiu vis laiką
Nors mintys kalba visai kitaip
Širdis krūtinėj daužos,
Tartum suplyšdama visai
Bandau tau būti šalta kaip ledas
Nors viduje rėkiu palauk,
Pabūk nors kiek dar laiko...
Bet tau ko gero to visai nereikia
Nes atšalai visai
Tu pasakei drauguže miela, gyvenk toliau
Tu neverta tokio,
Nes aš ne toks visai
Tu angelas, o aš pakvaišęs
Ir kas iš to?
Ar tau to reikia?
Ar gera, kad išėjai?
Kodėl sakai, kad jautiesi klaikiai?
Juk pats ir palikai..
Tu pats durklų įsmeigęs
Supjaustei širdį į dalis
Dabar vis klausi
Kas gero pas tave, mergyt
Kad tu žinotum, kur mano mintys
Sunku net pasakyti tai....
Žinau, ką pasakytum greitai
Atleisk už tai
Tu angelas, o aš pakvaišęs
Kam aš toks tau?
Širdis susprogus plaukia
Aš grimztu vis giliau
Aš mirštu ir miršta mano siela
Sudie tariu visam
Aš maudaus toj skausmo upėj
Ir skęstu ašarų gelmėj
Tariu sudie, nors sunku tau tai ištarti
Sudie, sudie zuikeli mielas
Su meile išeinu visam
Sukurta 2011 10 06
------------
Ir kas pasakė?
Užversk tą knygą. Ir kas pasakė? Paimk jau kitą.
Ir kas iš to. Gyvenimas juk eina. Ir kam man tą Knygą naują paimti.
Man gera, man skauda Tą knygą vartyti. Kad jie žinotų Kaip gera vartyti...
Vartau aš ją nuolat Tą seną, suplyšusią knygą. Tai visas gyvenimas Jos lapai suplyšę...
Bet ji nebaigta Aš dar ją rašysiu. Rašysiu dar daug, tu dar pamatysi. Kai baigsiu tada pasakysi Gyvenimas baigtas, knyga parašyta.
Sukutra 2011 10 18
--------------
Tu išėjai, kai tavęs reikėjo labiausiai Tu išėjai, kai to tikėjaus mažiausiai. Kai tarei tuos žodžius Skausmas draskė man širdį.
Tik po kurio laiko suvokiau Kad tai tikrai buvo tikra. Nors mintyse vis šaukiu Kol gyvenimas eina, viltis dar nemiršta!
Gal beprasmis tas laikas Bet širdis vis dar sako: daryk taip, nes reikia... Nutilk, prašau, su netinkamais žodžiais Nenoriu girdėti tų beprasmių nelauk.
Tu dar pats nežinai Ko tu lauki, ko nori O laikas tau tars Neskubėk, dar palauk
Nenukirsk tos gležnos vilties virvės, Nes dar pats ją gali norėt surišti. Tie mazgai kuriais tą viltį suriši, Jie bus kaip kalnai Nuo kurių taip lengva nuslysti.
sukurta 2011 10 18
------------
Negaliu tavęs suprast Kodėl tu tai nusprendei. Sakei tas priežastis Bet ar jos to vertos.
Aš netikiu! Netikiu, man sako vidus... Kažką tu slepi, Tik negaliu tai suprast...
Tu rašei Neklausk, aš rašiau tau kodėl. Atleisk, nekankink taip savęs, Tai mano bėda, tai aš paslydau. Atleisk, aš tavęs to labai prašau.
Nesakiau aš, Atleidžiu tau. Nesakiau, nesakysiu, Nes nematau už ką.
Tikiuos pamatysiu tave kadanors... Ir akys matys, o jausmai ištars Tada tu pajusi ar gerai padarei Ar nori sugrįžti. Ar nori išeit.
Aš viliuosi, tu grįši. Tai noriu patirt Man gera būt kartu su tavim. Aš trokštu, kad justum tą patį širdį... Kas žino, tikiuosi, kad tas laikas ateis.
Sukurta 2011 10 18
--------
Aš norėjau tau būt, Tobula mergaitė. Bet tobuli būna, Tik vaizduotės vaisiai.
Sukurta 2011 10 18
------------ Rudenį kaupiasi lašai akyse.
Tik širdyje lieka laimės akimirka. Kaip gaila palikti, Kaip gaila paleisti... Taip noris, kad baigtųsi tai kažkada.
Ateinant žiemužei viskas sustingsta. Jausmai ir blogosios mintys Sustingsta net lašai akyse, Tampi kaip negyvas, sušalęs visai.
Pavasario lauki, kada jis ateis Sulaukus to laiko Atgimsti naujai Nutirpsta nuo veido sustingę lašai.
Tu lauki, ką naujo atnes tie veidai. Jauti, kad jau kaista nuo saulės žandai. Tu džiaukis, naudokis, kol laikas dar šiltas, Nes vasara baigsis, jausmai gal išniks.
Sukurta 2011 10 18
-----------
Nesakyk, kad tau manęs nereikia.
Nesakyk, kad nenori liest, apkabint...
Tie žodžiai nebylūs,
Tik veidas pasakys daugiau nei reikia.
Sapne jaučiu, ką sako tavo širdis
Matau tai tavo akyse.
O pati mintyse šaukiu.
Paimk mane
Tu nešk mane
Ten kur nieks neras
Aš būsiu visa tavo
Tik tavo
Galėsi būti tik su manim
Ryte, dieną, naktį
Tu tik atskrisk
Ir nešk, paimk
Mane iš šio sapno
Aš jau pavargau
Laukt!
Paimk aš tavęs labai prašau
Rytoj ar šiandien pasiimk mane
Kad būčiau tavo...
Sukurta 2011 11 06
-----------
Aš moteris
Suaugau dar kai laikas sakė palauk
Bet aš skubėjau
O dabar verkiu
Nes tik moteris
Gali suprasti, ką prarado,
Kai ji buvo tik panelė
Dabar girdžiu
Tu moteris,
Tu stipri moteris
Laikykis, tu juk moteris.
Ir kas iš to!
Nenoriu to girdėti...
Aš ir pati žinau,
Kad aš moteris,
Kuri niekad nebetaps mergaite.
Ta gležna būtybe,
Ta pažeidžiama,
Kuri gali parodyti
Visai to nesidrovėdama.
Dabar aš moteris!
Ir turiu visa tai užgniaužti.
Ir tik todėl, kad esu
Moteris...
Moteris su visom sienom,
Tik tos sienos griūna...
Jos byra ir niekas jų netaiso
Nes pati negaliu to padaryti.
Nes aš tik moteris.
Ir aš verkiu, verkiu...
Ir kas sakė, kad moteris
Yra stipri asmenybė!
Sienos byra,
O siela plaukia pro jos plyšius.
Jos bėga tartum skausmo upės
Bandau išbrist,
Bet vis tiek
smengu.
Nes aš tik moteris!
Moteris
Be pamatų, be sienų, be tikslo...
Tau reikia gyventi!
Kažkas pasakė,
Nes tu moteris.
Tu stipri.
Gyvenk, nes turi dėl ko
Tu pati visa tai žinai
Žinai, žinai...
Man kartais taip sunku!
Sunku pasakyti.
Man taip reikia...
Reikia, kad pasijusčiau ne tik moterim.
Kad skraidytų pilve drugeliai,
Kad džiaugčiausi tavim,
Kad parodyčiau save tau,
Nes aš tik moteris.
Su visom savo silpnybėm,
Kurias tau sunku suprast.
Man miela,
O tau tai kelia šypseną.
Bet aš tik moteris,
Kuriai reikia tavo šypsenos
Ir nieko daugiau... Sukurta 2011 11 06
-----------
Praveriu akis...
Vien rūkas akyse.
Kažkur toli, toli
Išgirstu.
Kaip lašas krenta.
Jis atsitrenkia šalia manęs
Aptaškydamas rankų pirštus.
Tai ne lietus.
Tai ašaros.
Bet jos ne mano...
Nematau kieno jos.
Nematau tos sielos.
Pradedu šaukti
Kas tu esi?!
Pasirodyk kas bebūtum!
Pajaučiu kažkieno rankas…
Man baisu
Aš virpu iš baimės.
Kas tu?
Kas? Pasakyk man.
Bet tu tyli
Tik jaučiu, kad tau skauda.
Nežinau kodėl
Ištark nors žodį...
Pasakyk nors žodį
Pasakyk kodėl verki
Kodėl tu čia
Negaliu suprast...
Ir vėl jaučiu lašus ant savo pirštų
Dabar netik ant rankų
Bet ir ant kojų.
Kas tai?
Negaliu tavęs pasiekt
Bet jaučiu tave
Kur aš? Kas tai?
Ištark nors žodį
Tu liūdi
Ir tai jaučiu visa siela
Kas tau? Pasakyk...
Kas tai?
Kur aš?
Visur vanduo, vanduo
Ir taip karšta čia
Pasakyk kur aš esu...
Kas čia daros?
Kas? Kas tai?
Ar tai sapnas?
Kur aš patekau?
Kas tu?
Kur aš esu?
Žinau Dievas yra
Ir saulė tau taip pat nušvis,
Kaip tikiuosi ir man nušvis.
To laukiu kiekvieną rytą.
Pasakyk, kur esu?
Kad suprasčiau.
Išeikim iš čia kartu
Žinau kitur bus geriau.
Tik pasakyk kas tu...
Sukurta 2011 11 08
---------- Einu taku,
ilgu taku.
Noriu išeiti
iš šio gyvenimo
Širdis skęsta skausme,
O tu to nematai.
Stengiausi parodyti, kaip man sunku,
Bet tu to nematai.
Noriu dingti iš čia,
Išnykti iš tavo gyvenimo.
Nežinau ar tai gerai.
Gal visai tai nieko nekeistu...
Gyvenimas keistas...
Tik norėčiau pamatyti tavo veide...
Skausmą.
Skausmą, kuris...
Iš kurio suprasčiau, kad buvau svarbi,
Tik nemokėjai tinkamai to parodyti...
Kai aš išeisiu iš čia...
Ar bent kartą prie kapo nubrauksi ašarą?
Ar pasakysi..?
Ji buvo mano moteris, gyvenimo moteris.
Ar kada nors galėsiu pamatyti tavo veide skausmą?
Kad netekai manęs.
Ar bent kada nors pasakysi?
Dariau klaidą, kad neišklausiau ir neišgirdau ką tu sakei.
Nematau prasmės gyventi.
Norėčiau eiti, eiti
Ir išnykti.
Išnykti, lyg manęs nebūtų buvę, bet palikti kažką šilto...
Kad atsimintum šiltus jausmus,
Ramų veidą,
Rūpestį širdyje,
Rankas, kurios tave lietė.
Kai pirštais liesdavau tavo veidą,
Kai apkabindavau,
Kai verkdavau, norėdama kad tu susimąstytum,
Kai tikėjau tavim, nors ne kartą daužei pasitikėjimą...
Išeisiu, tikrai išeisiu
Tik kai rankos paleis
Ir mano kelias baigsis
Liks tik mažas priminimas..., kad kažkada buvau...
Sukurta 2013 02 20
-----------
Aš kiekvieną dieną galvoju apie tave,
Kaip mano pirštai laksto ant tavo kūno...
Aš kiekvieną naktį sapnuoju,
Kaip šoku tau aistringą šokį
Kurio nieks nėra tau šokęs.
Bet yra visai kitaip...
Aš kiekvieną dieną verkiu.
Kiekvieną naktį man rieda ašaros,
Nes aš verkiu, verkiu.
O taip noris aistros,
Jausti tavo delnus ant savo kūno,
Kad ištirpčiau tavo glėbyje,
Kad tavo kūnas slystu manuoju...
Ooo kodėl to nejaučiu?
Kodėl nejaučiu?
Man tavęs trūksta,
Kai man tavęs reikia, tavęs nėra...
Kur tu esi?
Kas man daugiau lieka...
Tik verkti, verkti
Nes tu, mano paukšti, išskridęs kažkur...
Ar kada nors kai grįši,
Ar galėsiu prieš tave atsipalaiduoti?
Ir šokti, bėgti tavo kūno vingiais,
Jausti tą begalinę meilę....
Ar teks tik verkti, verkti, verkti...
Sukurta 2013 02 20
----------
Tu man sakei neišeik:
Būk su manim,
Man tavęs reikia,
Be tavęs bus man sunku.
Jaučiau tavo rankas
Ir tą dirbtinį veidą,
Kuris sakyte sakė paleisk,
Aš noriu eiti.
Dabar esu sugriuvusiame name
Ir mąstau:
Kam man čia pasilikti?
Kodėl man čia likti?
Tiesiog išeičiau iš čia
Nepalikdama nieko.
Išnykčiau, kaip rūke
Liktų tik mažas pėdsakas tavo kelyje...
Pasilik, pasilik, pasilik
Kažkas man sako.
Bet kam,
Kam man sustoti?
Kam pasilikti?
Vis savęs to klausiu...
Sukurta 2013 03 06
----------
Aplink lyja
Kaip ir paskutines dienas
Lašai krenta ant manęs
Už nugaros stovi tu...
Rankomis apkabini mane,
Per nugarą nubėga šiurpuliukai.
Tu prisiglaudi stipriau,
Rankų pirštais palieti mano veidą,
Pasakai pačius švelniausius žodžius man,
Kurių nesi sakęs dar niekad,
Iš to suprantu, kad tu mane iš tiesų myli...
Mano širdis skrenda,
Jaučiu, kaip plaka tavoji...
Tavo šiltas kūnas,
Sušildo mane...
Pasaulis išslysta iš po kojų...
Vanduo skalauja mūsų kojas,
O šilti tavo bučiniai, sako:
Būk amžinai mano,
Mylėk mane, kaip nieko nemylėjai,
Aš noriu eiti su tavim kartu,
Aš noriu tau padėti,
Aš noriu su tavim būti, kai tau sunku
Ir kai gera...
Leisk būti tavo, kad galėčiau bučiuoti tave visą savo
gyvenimą...
Ar tai tik sapnas?
Ar didžiausias noras, kuriam vargu
Ar lemta, kada išsipildyti?
Ar tai atsitiks iš tiesų...
Sukurta 2013 03 06
-----------
|